Atrodo, kad Jūs esate .
Daugiau informacijos rasite savo „Scania“ rinkos svetainėje.
Lietuva
pardavimų regionas
Gamybos padaliniai

MODULINĖ GAMYBOS SISTEMA

Modulinės gamybos sistemos pradininkas

Nors neįmanoma visų nuopelnų suteikti vienam asmeniui kaip Scania itin svarbios modulinės gamybos sistemos kūrėjui, tačiau nėra jokių abejonių, kad įmonės pirmajam technikos direktoriui Sverker Sjöström teko svarbus vaidmuo.

1950 m. pradžioje pristatomi „Scania-Vabis“ komponentai ir medžiagos iš Vokietijos nebuvo tokie, kokių norėjosi. Padėtis tapo tokia kritinė, kad įmonė buvo priversta sustabdyti didžiąją dalį savo naujų transporto priemonių ir variklių gamybos procesų. Komponentai buvo netinkamų matmenų, o medžiagos buvo sugadintos arba nevisiškai patikrintos, todėl buvo nustatomi netinkami dalių ir komponentų matmenys.

Šioms kokybės problemoms spręsti „Scania-Vabis“ kreipėsi į naują darbuotoją Sverker Sjöström – 27 metų specialistą, baigusį inžinerinės fizikos technologijos aspirantūros studijas Stokholmo karališkajame technologijos institute ir išmanantį apie medžiagų atsprumą.

Sjöström pradėjo sistemingai peržiūrėti stresines situacijas, kurių atsirasdavo realiai eksploatuojant sunkvežimius. „Šių vertinimų rezultatai dažnai neatitikdavo tuo metu paplitusio suvokimo, kaip skaičiuoti nurodyto komponento stiprumą“, – teigė Sjöström dalyvaudamas interviu 2004 m. „Tais laikais skaičiavimai buvo atliekami nustatant komponento stiprumą esant statinėms apkrovoms, neatsižvelgiant į faktinį naudojimą. Buvome priversti įvertinti tai iš naujo.“

„Tuo metu buvo manoma, kad, pvz., reikia vienos varančiojo tilto pavaros visų dydžių varikliams, neatsižvelgiant į pritaikymą. Pagal mūsų gautus naujus rezultatus tai buvo visiškai klaidinga. Variklio galia nebuvo tokia svarbi. Bendrasis transporto priemonės svoris ir transportavimo maršruto kelio paviršiaus ypatumai buvo pagrindiniai matmenų nustatymo veiksniai.“

1961 m. Sjöström tapo pirmuoju „Scania-Vabis“ technikos direktoriumi. Nuo 1960 m. sunkvežimių gamybos apimtis gerokai padidėjo ir „Scania-Vabis“ eksportavo vis daugiau savo gaminių. Tuo tarpu sunkvežimiai tapo vis sudėtingesni. Klientų poreikiai vis didėjo ir dažnai sunkvežimius reikėjo eksploatuoti taikant visiškai naujus parametrus.

„Todėl reikėjo pradėti klasifikuoti sunkvežimius pagal skirtingas eksploatavimo sąlygas“, – sako direktorius Sjöström. „Atidžiai derindami įvairių komponentų tipų stiprumo etapus galėjome patenkinti besikeičiančius klientų poreikius, naudojant ribotą skaičių komponentų. Be to, tai leido sumažinti išbaigto gaminio svorį.“

Scania konkurentai įrodinėjo, kad neįmanoma sukurti efektyvios modulinės sistemos, bet Scania dėmesys sunkiasvorėms transporto priemonėms turėjo lemiamą reikšmę. Tolesnė eiga buvo pagrįsta konstruktyviu komandiniu darbu su įmonės mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniais.

„Kartu su savo kabinų ir rėmų gamybos padaliniais sukūrėme GPRT asortimentą. Koncepcijos pradėtos kurti 1960 m. pabaigoje, kai dirbome su naujomis kabinomis. Priėmėme bendrą sprendimą: jei galėtume sukurti visiškai naują asortimentą, kaip jis atrodytų?“

Pirmasis naujo pilnai modulinių sunkvežimių asortimento modelis buvo T formos sunkvežimis su gaubtu, pristatytas 1980 m. balandžio mėn.

Visas GPRT asortimentas, kurį sudarė keturių tipų kabinos, taip pat buvo vadinamas 2 serija ir buvo pristatytas 1980 m. gruodžio mėn.

Naujas asortimentas buvo suskirstytas į tris pagrindines eksploatavimo sąlygų sudėtingumo klases: M (eksploatavimas vidutinio sudėtingumo sąlygomis), H (eksploatavimas sudėtingomis sąlygomis) ir E (eksploatavimas itin sudėtingomis sąlygomis), pagrįstomis sunkvežimio naudojimu.

Naujas sunkvežimių asortimentas buvo beveik tobulas, atsižvelgiant į moduliavimo galimybes. Turėdama ribotą pagrindinių komponentų skaičių Scania sugebėjo sukurti beveik neribotą skaičių sunkvežimių variantų, pritaikytų pagal specialius atskirų klientų poreikius.