Biometanu varomam sunkiajam transportui – unikali paramos priemonė
Iki rugsėjo 2 dienos Lietuvos įmonės, savo veikloje naudojančios sunkųjį komercinį transportą, turi galimybę jį atnaujinti ir pakeisti netaršiu biometanu varomu transportu. Tokią progą suteikia šiuo metu ūkio subjektams atvira ES paramos priemonė „Taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į biodujomis varomas skatinimas“.
Bendrovės „Scania Lietuva“ atstovai atkreipia dėmesį, kad ši priemonė – ne tik finansiškai patraukli verslui, bet ir iki 90 proc. gali sumažinti CO2 emisijas.
„Tikimės, kad Lietuvos įmonės suskubs pasinaudoti šia priemone ir jau šiemet bus registruota daugiau naujų biometanu varomų automobilių. Suprantama, verslas vertina finansinius aspektus, o naujas biometanu varomas komercinis automobilis yra apie 10 proc. brangesnis už dyzelinį. Tačiau su dabar prieinama parama biometanu varomas transportas tampa ekonomiškai patrauklesnis už dyzelinį. Tuo pačiu įgyjamas didžiulis ekologinis pranašumas: dyzelinis sunkvežimis per metus išmeta 60-70 tonų CO2. Biometanu varomas analogiškas automobilis – 80-90 proc. mažiau“, – teigia bendrovės „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška.
Pagal paramos priemonę, finansavimas gali būti skiriamas Lietuvoje dirbančioms biometanu varomoms transporto priemonėms. Vienai įmonei skirtos paramos dydis gali siekti iki 300 tūkst. Eur vienai įmonei, o vienam automobiliui – iki 50 tūkst. Eur.
„Šia priemone pademonstruotas reikšmingas dėmesys dujiniam transportui, kuris čia ir dabar gali pakeisti taršų dyzelinį transportą. Tai ekonomiškai patraukli galimybė. Matome, kad šia finansavimo priemone aktyviai domisi subrendusios, ilgalaikes strategijas turinčios ir žaliajai plėtrai daug dėmesio skiriančios bendrovės. Būtų puiku, jei išjudėtų ir paraiškas teiktų dar platesnis ratas įmonių. Pagal priemonę galima pateikti paraiškas šimtui sunkvežimių – tiek ir tikimės“, – pažymi „Scania Lietuva“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis.
Verslo dvejonės – ir pagrįstos, ir ne
Vis dėlto kai kurie verslai dvejoja dėl keleto aspektų. Vienas iš jų – degalinių infrastruktūra. Pasak R. Saveikio, didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau yra atviros biometano degalinės, todėl šiuose miestuose dirbančioms įmonėms problemų nekyla. Tačiau yra bendrovių, kurios dirba regionuose, ir jų transporto maršrutai nesikerta su taškais, kuriuose galima pasipildyti biometano.
„Įmonės tai mato kaip kliūtį, tačiau išeitis yra – reikia kreiptis į infrastruktūros parterius. Jie, matydami augantį poreikį, bus suinteresuoti plėtoti infrastruktūrą. Turėtų formuotis abipusis interesas, tuomet atsiras ir laukiamiems pokyčiams reikalinga sinergija“, – paaiškina R. Saveikis.
Kitas įvardijamas trukdis – žmogiškųjų resursų, reikalingų paramos paraiškai parengti, stoka. Didelėse įmonėse tam dažniausiai yra skirti vidiniai ištekliai, o mažesnės įmonės administracinius barjerus gali įveikti, pasitelkusios išorės konsultantų pagalbą. Visgi, pašnekovo žodžiais, išlieka skaudulys – dalis įmonių atsisako dėti daugiau pastangų ir apsisprendžia toliau naudoti dyzelinį kurą.
„Daliai verslo sunku suprasti, koks tas šiuolaikinis dujinis transportas, kadangi jos niekada nėra įsigijusios naujo transporto ir eksploatuoja 10-ies metų ar dar senesnius automobilius. Šiems rinkos dalyviams naujo dujinio transporto kaina gali atrodyti didelė. Visgi nors toks transportas išties yra nežymiai brangesnis nei naujas dyzelinis, šis atotrūkis nėra itin ženklus, o finansinė parama apskritai keičia situaciją“, – teigia R. Saveikis.
Vis dar stinga žinių ir edukacijos
Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje registruota per 200 dujomis – tiek suspaustomis, tiek suskystintomis – varomų komercinių automobilių. Tiesa, tik 10 iš jų dirba Lietuvoje ir yra varomi biometanu. Dauguma – varomi suskystintomis dujomis ir Lietuvoje neeksploatuojami.
Ko labiausiai stinga, kad į Lietuvos kelius išriedėtų daugiau biometanu varomo komercinio transporto?
„Reikia tolesnės aktyvios edukacijos apie žaliąjį transportą, dekarbonizaciją, taršos pėdsako mažinimą. Kai kurie mūsų klientai puikiai suvokia strateginę žaliosios transformacijos naudą. Tačiau dalis įmonių dar viską vertina vien per finansinę prizmę, o žaliasis aspektas lieka tolimesniame plane. Todėl ir mes patys stengiamės, ir kitus raginame skleisti žinią apie alternatyvų dyzeliui kurą – dujas, apie ateityje didėsiančius mokesčius eksploatuojant dyzelinį transportą ir pan.“, - sako R. Saveikis.
„Scania Lietuva“ savo gaminamą biometanu varomą komercinį transportą pritaiko kiekvienam individualiam verslo atvejui – tam regionuose dirba „Scania“ ekspertai, įsigilinantys į kiekvieno kliento specifiką. Įsigyjamas ne tik „Scania“ automobilis, bet ir serviso paslaugos, taip pat gamintojas gali pasiūlyti specialius finansavimo sprendimus automobilių įsigijimui.
Šiuo metu – geriausia alternatyva
„Scania Lietuva“ ne kartą yra pabrėžusi, kad biometanu varomas komercinis transportas – prieinamiausia ir keleriems metams į priekį šviesiausias perspektyvas turinti alternatyva dyzeliniams sunkvežimiams. Biometano technologija jau yra išplėtota, o gamintojai siūlo transporto priemones, tinkamas daugeliui ūkio segmentų – komunalinių paslaugų, statybų, žemės ūkio sektoriui, distribucijai, regioniniam transportui ir pan.
Elektrinis transportas kol kas tebėra gerokai brangesnis, beveik nėra jam pritaikytos infrastruktūros; tuo tarpu dyzelinio transporto technologija jau nebus daug modifikuojama, siekiant mažesnės taršos.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius neseniai „Verslo žinių“ surengtoje „Verslo dirbtuvių“ diskusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad biometanas gaminamas Lietuvoje – jau dabar yra dvi gamyklos, per šiuos ir kitus metus atsiras dar kelios. Vietoje gaminamo kuro naudojimas – nauda visai Lietuvos ekonomikai. Tačiau dabar Lietuvoje pagamintas biometanas eksportuojamas, kadangi, pasak M. Nagevičiaus, esama tam tikro paradokso – biometano gamyba skatinama, o vartojimas – ne.
„Tai didelė problema, tačiau situacija turėtų keistis sulig artėjančiais europiniais reikalavimais, kai naftos degalų gamintojai bus įpareigoti reikšmingai didinti savo parduodamų biodegalų kiekį arba įsigyti atitinkamas kvotas. ES lygiu bus daroma viskas, kad dyzelio naudojimas mažėtų, siekiant bendrų dekarbonizacijos tikslų. Šis kuras neabejotinai brangs, o biometanas, priešingai, ateityje pigs. Be to, mokestinė aplinka keisis žaliojo transporto naudai, atsiras nauji taršos mokesčiai. Taigi įmonės, dabar įsigijusios biometanu varomus sunkvežimius, tikrai nepralaimės“, – įsitikinęs M. Nagevičius.
Jis priduria, kad padėtį keistų ir viešųjų konkursų reikalavimai. „Šiuo metu konkursus skelbiančios savivaldybės susiaurina netaršios transporto priemonės apibrėžimą ir reikalavimuose įrašo, kad įsigyja tik elektra ar vandeniliu varomus autobusus. Tačiau ir biometanas yra CO2 neutralus kuras, o biometanu varoma transporto priemonė – netarši. Labai reikėtų permainų šioje srityje“, - pabrėžia atsinaujinančios energetikos ekspertas.
