Autonominis sunkusis transportas jau neša realią naudą
Greitas technologijų vystymasis pastaraisiais metais ir 5G ryšys sudarė sąlygas ir spartesniam autonominio transporto vystymuisi. Vienas iš faktorių, vedančių šią technologiją į priekį – saugumas. Toks transportas nepažeidinės taisyklių, reaguos į žmogų ar kitą kliūtį. Kiti veiksniai – rinkos tendencijos ir mažesni kaštai, vairuotojų trūkumas, dekarbonizacija ir elektrifikacija.
„Gatvėse komercinis sunkusis transportas be vairuotojo dar nevažinėja, bet tam tikruose segmentuose, kur nėra tiek daug kliūčių, jis jau neša realią naudą. Rinkos tendencijos labai aiškios – 30 proc automobilio eksploatacijos kaštų transporto kompanijoms sudaro vairuotojo kaštai, tad vairuotojo pakeitimas autonomija nėra iš piršto laužtas“, – sako „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška.
„Scania“ klientai jau pasitelkė autonominius sunkvežimius vykdyti komercinę veiklą kasybos segmente. 11 savaeigių G 560 8x4 savivarčių pradės darbą Australijoje esančioje kasykloje 2025 metais. Tai įrodo, kad autonominiai sprendimai – ne tolima ateitis, o jau šiandienos realybė.
Žengiant pirmuosius žingsnius, autonominio transporto naudotojai ir gamintojai bendradarbiauja, gamintojai prisiima dalį kaštų ir atsakomybės. Autonominio sunkiojo transporto įsigijimas – atskiras projektas, reikalaujantis laiko, žmonių, suprantančių riziką ir galimybes. Tarp stabdžių tokio transporto plėtrai – Europoje kol kas neegzistuojanti įstatyminė bazė ir infrastruktūra.
Autonominiai automobiliai, įskaitant sunkųjį transportą, naudoja pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, jutikliai (lidarai, radarai, kameros) ir 5G ryšys. Šios technologijos leidžia automobiliams suvokti aplinką, priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kaip, pavyzdžiui, stabdyti ar keisti kryptį.
„Pirkėjai nori suprasti technologiją ir būti pirmieji, kurie greičiausiai efektyvins savo darbą už kelerių metų ir bus priekyje kitų konkurentų. Tai susitarimas su klientu ir abipusė nauda ateičiai“, – toks bendradarbiavimo modelis taikomas šiuo metu, sako D. Snieška.
Vienas iš svarbiausių aspektų, kodėl autonominis transportas yra prioritetas, yra efektyvumo didinimas. Dauguma transporto įmonių siekia sumažinti veiklos kaštus, o autonomija gali padėti pasiekti šį tikslą. Remiantis statistika, vairuotojų kaštai sudaro apie 30% visų transporto kompanijų išlaidų, todėl autonominiai sunkvežimiai galėtų ženkliai jas sumažinti.
Tačiau plėtojant autonominį transportą kyla ir iššūkių. Teisiniai aspektai, infrastruktūros poreikiai ir technologijų patikimumas yra tik dalis problemų, su kuriomis susiduria pramonė. Daugeliu atvejų autonominiai automobiliai dar negali būti naudojami viešose keliuose dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo. Taip pat, nors technologijos sparčiai tobulėja, dar reikia atlikti daug bandymų, kad būtų užtikrintas saugumas ir efektyvumas.
Kalbant apie ateitį, autonominis transportas greičiausiai taps neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Tikėtina, kad per artimiausius 10 metų pamatysime daugiau autonominių transporto priemonių, ypač uždarose teritorijose, tokiose kaip uostai ar karjerai, kur yra mažiau fizinių kliūčių. Be to, auganti elektrifikacija ir dekarbonizacija skatina investicijas į šią sritį, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro.
Galiausiai, autonominis transportas ne tik keičia mūsų požiūrį į transportą, bet ir sukuria naujų darbo vietų technologijų palaikymui, duomenų analizei ir transporto sistemų valdymui. Tai gali reikšti, kad, nepaisant to, jog vairuotojų poreikis sumažės, bus reikalingi specialistai, kurie galėtų prižiūrėti ir optimizuoti autonominius transporto sprendimus.
