Finansinis lizingas – tai turto nuomos sandėris, kuomet klientas per lizingo sutarties laikotarpį sumoka visą automobilio įsigijimo kainą, į kurią įeina palūkanos ir mokesčiai, o pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa automobilio savininku.
Finansinio lizingo būdu įsigyjant transporto priemonę, užstatas paprastai nėra reikalingas – jo vaidmenį atlieka pati prekė. Vis dėlto dažnai tenka sumokėti pradinį įnašą, kuris sudaro tam tikrą prekės vertės dalį.
Veiklos nuoma - sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja transporto priemonę ir perduoda ją klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, automobilis grąžinamas lizingo bendrovei. Likutinė automobilio vertė nustatoma pasirašant veiklos nuomos sutartį. Į nuomos kainą gali būti įtraukiamos papildomos išlaidos kaip draudimas, techninė priežiūra ir remontas.
Pagrindinis finansinio lizingo ir veiklos nuomos skirtumas yra tas, kad antruoju atveju pasibaigus sutarčiai turtas netampa kliento nuosavybe, o sugrįžta nuomotojui. Tiesa, pasibaigus nuomos sutarčiai paslaugos teikėjas gali suteikti galimybę klientui įsigyti naudojamą turtą už kainą, kuri nėra mažesnė už rinkos.
Daugeliu atvejų už naudojimąsi veiklos nuomos objektu yra nustatomas fiksuotas mokestis. Priklausomai nuo taikomų sąlygų, paslaugos teikėjas gali rūpintis ir nuomojamo objekto priežiūra bei aptarnavimu. Taigi įmonėms ši paslauga suteikia galimybę planuoti ilgesnio laikotarpio pinigų srautus.
Pagrindiniai skirtumai
| Lentelėje apibendrinti pagrindiniai finansinio lizingo ir veiklos nuomos skirtumai | ||
|---|---|---|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|