Autonominiai sunkvežimiai: dar toli ar jau prie sandėlio vartų?
Atsakydama į šį klausimą bendrovė „Scania“ pravėrė savo bandymų poligono vartus ir atskleidė daugiau detalių apie savarankiškai važinėjantį sunkųjį transportą. Švedijoje, Siodertaljės mieste, šios įmonės sunkvežimiai savarankiškai atlieka kasybos pramonės darbus.
Ši sritis pasirinkta neatsitiktinai. Atšiaurios sąlygos, kuo daugiau valandų triūsiant, o ne tuščiai stovint, ir kiti panašūs reikalavimai atbaido vis daugiau potencialių vairuotojų rinktis tokią profesiją. Tad pramonės išsigelbėjimu tampa be atokvėpio savarankiškai zujantys, kliūčių išvengti padedančiais jutikliais apraizgyti sunkvežimiai – jiems nebūdingas žmogiškasis nuovargis.
Plėtros pagrindas
Vienas didžiausių autonominių transporto priemonių diegimo stabdžių iki šiol tebėra teisinio reguliavimo trūkumai. Tačiau proveržio daigelių yra ir šioje srityje. Štai Vokietija 2021 metų liepą priėmė Autonominio vairavimo įstatymą ir tapo pirmąja pasaulio šalimi, turinčia specialų teisės aktą šiai sričiai reguliuoti.
Jis leidžia naudoti autonomiškas transporto priemones apibrėžtose veiklos srityse, pavyzdžiui, eisme tarp logistikos terminalų. Taip įstatymų leidėjai nori nustatyti saugias praktinių šios technologijos bandymų sąlygas, taip pat – ir viešuosiuose keliuose prižiūrint žmogui.
Pastaraisiais metais įvairios pagalbinės vairuotojo sistemos, kaip antai avarinio stabdymo pagalba ar GPS valdoma pastovaus greičio palaikymo sistema, įrodė, jog technologijos, ypač valdomos kompiuteriu, ne tik palengvina transporto priemonės kontrolę, bet ir didina saugumą bei ekonomiškumą.
Nepaisant to, ekspertai skaičiuoja, kad 94 procentai visų eismo įvykių šiandien vis dar įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų. Mažiau žalos, mažiau sužalojimų ir mažiau žuvusiųjų keliuose yra pakankamos priežastys sparčiau kurti autonomines transporto priemones.
Daugiausia privalumų – vežėjams
Tarptautinėje komercinių automobilių gamybos įmonių grupėje TRATON, kuri valdo tokius prekių ženklus kaip „Scania“ ir MAN, tikima, kad ateitis priklauso būtent savivaldžiams sunkvežimiams. Šį įsitikinimą geriausiai iliustruoja neseniai grupės priimta visuotinė autonominio vairavimo sprendimų vystymo strategija. Ji skirta visoms grupės valdomoms markėms.
„Šiuo metu bandome autonominių sunkvežimių technologijas. Sutelkiame dėmesį į perspektyviausius rezultatus ir sprendimus, nes norime paspartinti plėtrą iki tokio lygio, kuris leistų mums pradėti serijinę autonominių sunkvežimių gamybą iki 2030-ųjų“, – sako Catharina Modahl Nilsson, TRATON vyriausioji techninė pareigūnė.
Savaeigiai sunkvežimiai gali įveikti ilgesnius atstumus be pertraukos ir sumažinti išlaidas personalui, kurios po degalų sąnaudų sudaro svariausią visų sunkvežimio eksploatavimo išlaidų dalį. Be to, jiems nereikia ilgų poilsio pertraukų. Savaeigės transporto priemonės suteikia didesnį saugumo jausmą jų valdytojams ir taip pagerina veiklos efektyvumą.
Menkesnė galima žala dėl žmogiškųjų veiksnių reiškia mažiau gedimų ir mažesnes remonto išlaidas. Taip pat automatizuotas vairavimas sumažina degalų sąnaudas, o kartu – neigiamą poveikį aplinkai. Galiausiai, autonominiai sunkvežimiai yra bene didžiausios transporto pramonės problemos – baisingo vairuotojų trūkumo – sprendimo būdas.
Ši bėda vežėjams ypač skausminga augančio transporto paslaugų poreikio fone. Vokietijos krovinių vežimo keliais, logistikos ir utilizavimo asociacijos duomenimis, vien šioje šalyje kasmet į pensiją išeina apie 30 000 sunkvežimių vairuotojų, o senbuvių gretas papildo tik 17 000 naujokų. JAV 2021 m. trūko 80 000 vairuotojų ir manoma, kad šis skaičius iki 2030-ųjų padvigubės.
Autonominės transporto priemonės taip pat gali važiuoti ilgus ruožus be pertraukų. Tai reiškia, kad tokius sunkvežimius galima eksploatuoti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, bet saugesniu ir mažiau energijos naudojančiu greičiu, o transporto priemonės jutikliai leidžia greičiau reaguoti į pavojus kelyje, pavyzdžiui, į gyvūnus.
Pirmieji bandymai
Tad šių argumentų su kaupu pakanka sunkiojo transporto gamintojams, kad autonomiškumo technologijų plėtrai skirtų ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, TRATON grupės įmonės jau kurį laiką atlieka atitinkamus bandymus.
2018 m. „Scania“ pradėjo bandyti savarankiškai važiuojančius sunkvežimius druskos kasykloje, priklausančioje Australijos kasybos grupei „Rio Tinto“. Sprendimas išbandyti autonomines transporto priemones šachtoje, atokiau nuo bet kokio kelių eismo, buvo priimtas dėl rimtos priežasties.
„Kasybos aikštelės idealiai tinka naujoms autonominėms technologijoms išbandyti dėl intensyvaus transporto priemonių naudojimo. Automatizavimo suteikiami saugos ir našumo privalumai yra labai naudingi kasyklų operatoriams. Be to, užduotys, kurias čia turi atlikti autonominis sunkvežimis, ne tokios sudėtingos kaip, tarkime, miesto eisme“, – paaiškina „Scania Mining“ vadovas Björnas Winbladas.
„Scania“ netgi žengė žingsnį toliau įgyvendindama kitą projektą. Nors Australijos kasykloje transporto priemonėje esantis vairuotojas stebi kiekvieną autonominės valdymo sistemos veiksmą ir prireikus gali įsikišti, 2019 m. pristatytas konceptualus savivartis „Scania AXL“ ne tik išsiverčia be vairuotojo, bet ir be kabinos.
Tikimasi, kad autonominio savivarčio naudojimas aptvertoje vietovėje suteiks papildomų įžvalgų apie 5 autonomiškumo lygio transporto priemonių parengimą serijinei gamybai ateityje. Tai bus svarbiausias autonominių transporto priemonių vystymo etapas.
Jau ir viešuosiuose keliuose
Panašius projektus vykdo ir kitos TRATON grupės įmonės. Jų bandomieji autonomiški sunkvežimiai važinėja tarp uosto ar logistikos terminalų. Grupė didžiausią potencialą mato reguliaraus krovinių vežimo srityje, kai sunkvežimiai kursuoja tarp dviejų, pavyzdžiui, logistikos centrų. Jau artimiausiu metu ji rengiasi įgyvendinti transporto autonomiškumo sprendimus, o tam skirtas transporto priemones serijiniu būdu pradės gaminti 2030 m.
„Eismas tarp dviejų logistikos mazgų dažniausiai vyksta greitkeliais. Palyginti su miesto eismu, sunkvežimiams čia važinėti paprasčiau, nes iškyla mažiau sudėtingų situacijų. Tuo pat metu dėl intensyvios eksploatacijos ir rūsčių darbo sąlygų čia didelę reikšmę turi vairuotojų stygius ir personalo sąnaudos. Todėl iš vieno mazgo į kitą krovinius vežantys savaeigiai sunkvežimiai galėtų tapti pirmąja transporto rūšimi viešuosiuose keliuose“, – pažymi C. M. Nilsson.
TRATON grupė tapo pirmąja sunkvežimių gamintoja Europoje, išbandžiusia autonominį transportą tarp dviejų mazgų viešuosiuose keliuose. Maždaug 300 kilometrų atstumu du autonominiai bandomieji sunkvežimiai reguliariai kursuoja Švedijos greitkeliu E4 tarp „Scania“ gamyklų Siodertaljėje ir Jonšiopinge.
Per dabartinius bandymus surinkti duomenys leis įmonei „Scania“ išplėtoti mašininį mokymąsi ir pasirengti kuo įvairesniems scenarijams, su kuriais gali susidurti autonominės transporto priemonės. Neilgai trukus pirmieji savaeigiai bendrovės sunkvežimiai pradės bandomuosius darbus ir Vokietijos greitkeliuose – juk 2030-ieji jau ne už kalnų.
